Apie individualistinės pedagoginės psichologijos, pabrėžiančios pagrindinį besimokančiojo vaidmenį, poreikį
Ugdymas ir psichologija susiję ne vienu aspektu, o ugdymo psichologija gali būti susijusi su psichologijos ugdymo principais arba su tuo, kaip ugdymas, kaip disciplina, dėstomas psichologijos, kaip dalyko, rėmuose ir kaip šios dvi disciplinos susilieja. Pirmiausia į tai dėmesį sutelkia pedagoginė psichologija, kuri tiria, kaip vyksta žmogaus mokymasis, kokie mokymo būdai yra veiksmingiausi, kokie skirtingi metodai turėtų būti taikomi gabiems ar neįgaliems vaikams mokyti ir kaip psichologijos principai galėtų padėti tiriant mokyklą kaip socialinę sistemą.
Psichologinis ugdymas būtų visiškai orientuotas į mokymosi metodus, kurie būtų struktūruojami arba perteikiami atsižvelgiant į psichologinius ir individualius mokinių poreikius. Ugdymas skirtųsi priklausomai nuo kultūros, vertybių, požiūrių, socialinių sistemų, mąstysenos, ir visi šie veiksniai yra svarbūs psichologiniam ugdymui tirti.
Pedagoginė psichologija yra psichologinių tikslų taikymas švietimo sistemose, o psichologinis ugdymas, kaip čia išskirčiau, yra ugdymo tikslų taikymas psichologiniuose procesuose. Pirmasis psichologijos taikymo švietime kryptingumas yra bendresnis, o antrasis požiūris į psichologijos taikymą švietime yra labiau individualistinis. Tačiau, kiek tai susiję su dabartiniu pedagoginio požiūrio į psichologiją tyrimu, nėra skirtumo tarp individualistinės pedagoginės psichologijos ir bendrosios pedagoginės psichologijos, o visi psichologijos ir švietimo tarpusavio ryšiai nagrinėjami plačioje pedagoginės psichologijos disciplinoje.
Tačiau bendresnės pedagoginės psichologijos ir konkretesnės psichologinės arba individualistinės ugdymo psichologijos atskyrimas galėtų padėti suprasti individualistinio tyrimo niuansus ir suteikti subjektyvų psichologijos tyrimų ugdymo srityje aspektą. Tai taip pat galėtų padėti kurti mokymosi sistemas, kurios būtų labiau orientuotos į mokinius ir atitiktų kultūros, visuomenės, individualių ar asmeninių veiksnių poreikius. Tokio pobūdžio tyrimai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama asmeniniams ir (arba) psichologiniams mokymosi aspektams, susiję ne tik su socialiniais tikslais ir uždaviniais švietimo sistemose, bet ir su asmeniniais tikslais ir uždaviniais bei psichologiniais procesais, susijusiais su mokymusi. Būtina aiškiau atskirti ugdymą psichologijoje kaip bendrąjį tyrimą ir individualistinį ugdymą psichologijoje kaip konkretesnę ir subjektyvesnę discipliną.
Šiuo metu švietimo psichologija apima daugybę klausimų ir temų, įskaitant technologijų naudojimą ir jų ryšį su psichologija, mokymosi metodus ir mokymo dizainą. Joje taip pat svarstomi socialiniai, kognityviniai, elgesio mokymosi aspektai, tačiau reikėtų, kad ugdymas taptų asmeniškesnis ir individualesnis – tam reikėtų specialios šakos su psichologiniu ugdymu, kad būtų atsižvelgta į individualius poreikius. Ši mokslo šaka galėtų vystytis dviem būdais – stiprinant psichologinį ugdymą arba individualistinį požiūrį į ugdymo psichologiją, arba turint dvi atskiras šakas – bendrąją ugdymo psichologiją ir individualistinę ugdymo psichologiją.
Kaip ir į klientą orientuoto psichologinio požiūrio atveju, ugdymo psichologija taip pat turėtų apimti tolesnius tyrimus, kurie išryškintų individualistinių dimensijų poreikį mokymosi procese. Mokymosi psichologija – tai psichologinių teorijų, pavyzdžiui, Jeano Piaget ir Kohlerio, taikymas tiriant mokymosi metodus, ypač vaikų. Piaget jau aptariau, tačiau trumpai apie tai, kad Piaget teorija pabrėžia skirtingus vaikų mokymosi etapus, o Kohleris teigia, kad mokymasis vyksta staiga suvokus arba supratus, tačiau čia plačiau apie mokymosi teorijas nekalbėsiu. Pedagoginė psichologija daugiausia dėmesio skiria mokymosi metodams kaip tokiems, o besimokančiojo vaidmuo laikomas tik antraeiliu, o individualizmo psichologijos šaka ugdymo srityje galėtų padėti pabrėžti besimokančiojo vaidmenį, atsižvelgiant ne tik į jo negalią ar gabumus, bet ir į jo asmenybės bruožus. Toks dėmesys asmenybės modeliams išryškina pagrindinį psichologijos supratimo vaidmenį švietimo sistemose.
Pedagoginė psichologija tiria tiek asmeninį požiūrį į ugdymą, pavyzdžiui, gabumus, negalią, vaikams ir suaugusiesiems taikomas mokymosi teorijas, tiek bendresnius objektyvius požiūrius į mokymąsi, pavyzdžiui, mokyklos kaip socialinės ar kultūrinės sistemos vaidmenį.
Švietimo psichologija gali apimti šias šakas:
Pagal https://galibuti.lt/psichiatras-vilniuje/