Bipolinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip manijos-depresijos sutrikimas, yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingos kraštutinės emocinės būsenos – nuo pakilios nuotaikos ar energijos pertekliaus (manijos arba hipomanijos) iki gilios depresijos. Tai nėra paprasti nuotaikų svyravimai – šie epizodai dažnai yra tokie intensyvūs, kad trukdo žmogaus kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams.
Bipolinio sutrikimo tipai
Yra keli pagrindiniai bipolinio sutrikimo tipai:
- Bipolinis I tipo sutrikimas: Jį apibūdina bent vienas manijos epizodas, dažnai lydimas depresijos epizodų. Manija gali būti tokia stipri, kad reikalinga hospitalizacija.
- Bipolinis II tipo sutrikimas: Tai reiškia, kad žmogus patiria bent vieną didžiosios depresijos epizodą ir bent vieną hipomanijos epizodą, tačiau nepatiria pilnos manijos.
- Ciklotimija: Tai lengvesnė sutrikimo forma, kai žmogus patiria nuolatinius, bet mažesnio intensyvumo nuotaikų svyravimus tarp depresijos ir hipomanijos simptomų, kurie trunka bent dvejus metus.
Simptomai ir požymiai
Bipolinis sutrikimas pasireiškia per skirtingus epizodus, kurių metu žmogus gali patirti:
Manijos epizodo simptomai:
- Padidėjęs aktyvumas, energija arba neramumas
- Per didelis pasitikėjimas savimi arba grandiozinės idėjos
- Mažiau miego poreikio
- Pagreitėjęs kalbėjimas, sunkumas sutelkti dėmesį
- Impulsyvus elgesys (pvz., perdėtas pinigų leidimas, seksualinis aktyvumas, rizikavimas)
Depresijos epizodo simptomai:
- Ilgalaikis liūdesys arba tuštumos jausmas
- Beviltiškumas, bevertiškumas, kaltės jausmas
- Energetinis nuosmukis, mieguistumas arba nemiga
- Apatiškumas, prarastas susidomėjimas veiklomis
- Savęs žalojimo arba savižudybės mintys
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli bipolinio sutrikimo priežastis nėra žinoma, tačiau daugelis ekspertų sutaria, kad tam įtakos turi keli veiksniai:
- Genetika: Šeimos nariai, sergantys bipoliniu sutrikimu, gali turėti didesnę riziką patys susirgti.
- Biocheminiai faktoriai: Sutrikusi neurotransmiterių (serotonino, dopamino) pusiausvyra gali paveikti nuotaikas.
- Aplinkos veiksniai: Trauma, stresas, netikėtos gyvenimo permainos gali išprovokuoti sutrikimo pradžią arba pabloginti simptomus.
Diagnozė ir gydymas
Diagnozuoti bipolinį sutrikimą gali tik kvalifikuotas psichikos sveikatos specialistas. Tai reikalauja išsamios medicininės ir psichologinės istorijos analizės, dažnai paremtos pokalbiais su pacientu ir jo artimaisiais.
Gydymo būdai:
Bipolinio sutrikimo gydymas paprastai yra ilgalaikis ir apima kelias sritis:
- Vaistai: Dažniausiai skiriami nuotaikos stabilizatoriai (pvz., ličio preparatai), antidepresantai ir kartais antipsichotikai.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos terapija ir psichologinis palaikymas padeda geriau suprasti sutrikimą ir valdyti simptomus.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, alkoholio ir narkotikų vengimas gali turėti didelės įtakos emociniam stabilumui.
Gyvenimas su bipoliniu sutrikimu
Nors bipolinis sutrikimas yra lėtinė būklė, daugelis žmonių, turinčių šią diagnozę, gali gyventi pilnavertį gyvenimą, jei gauna tinkamą gydymą ir palaikymą. Svarbu išmokti atpažinti ankstyvuosius epizodų požymius, laikytis gydymo plano ir kreiptis pagalbos, kai jos reikia.
Išvada
Bipolinis sutrikimas yra rimtas, tačiau valdytinas psichikos sutrikimas. Ankstyva diagnozė, veiksmingas gydymas ir artimųjų palaikymas gali labai pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir kreiptis pagalbos. Supratimas, empatija ir švietimas apie šią būklę padeda mažinti stigmą ir suteikia vilties tūkstančiams žmonių visame pasaulyje.