Dermatitas – tai bendrinis terminas, vartojamas apibūdinti įvairioms odos uždegiminėms ligoms, kurios gali sukelti paraudimą, niežėjimą, patinimą, pleiskanojimą ar net pūslių atsiradimą. Tai viena dažniausių odos ligų, paveikianti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus, ir turinti daugybę skirtingų formų bei priežasčių.

Dermatito tipai

1. Atopinis dermatitas (egzema)

Šis tipas dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau gali tęstis ir suaugus. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, dažnai susijusi su kitomis alerginėmis būklėmis, tokiomis kaip astma ar šienligė. Jam būdingas stiprus niežėjimas, sausumas, paraudimas ir uždegiminiai odos pakitimai, dažniausiai atsirandantys ant veido, rankų, kelių linkių ar alkūnių.

2. Kontaktinis dermatitas

Šio tipo dermatitą sukelia tiesioginis kontaktas su dirginančia ar alergizuojančia medžiaga. Gali būti dviejų rūšių: – **Dirginantis kontaktinis dermatitas** – dažniausiai atsiranda dėl cheminių medžiagų, muilo, ploviklių ar kitų aplinkos veiksnių poveikio. – **Alerginis kontaktinis dermatitas** – tai imuninis atsakas į tam tikrą alergeną, pavyzdžiui, nikelį, lateksą ar kosmetikos produktus.

3. Seborėjinis dermatitas

Tai dažnas dermatito tipas, paveikiantis odą, kurioje gausu riebalinių liaukų – galvos odą, veidą, ausų sritį, krūtinę. Jis pasireiškia kaip riebios, pleiskanotos dėmės, kurios gali būti raudonos ir niežtinčios. Kūdikiams ši būklė vadinama „lopšio kepurėle” (angl. cradle cap).

4. Numulinis dermatitas

Jis pasižymi monetos formos uždegiminėmis dėmėmis, dažnai atsirandančiomis ant kojų ar rankų. Tai lėtinis ir pasikartojantis dermatito tipas, susijęs su odos sausumu ir dažniau pasitaiko šaltuoju metų laiku.

Dermatito priežastys

Dermatitą gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių, įskaitant:

Genetinį polinkį

Alergenų poveikį (žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, dulkės)

Dirginančias medžiagas (chemikalus, kosmetiką, ploviklius)

Klimato sąlygas (šaltis, drėgmė, sausas oras)

Stresą

Imuninės sistemos pokyčius

Dažnai tiksli priežastis nėra žinoma, ypač kai kalbame apie atopinį dermatitą, tačiau svarbu atpažinti veiksnius, kurie išprovokuoja paūmėjimus.

Simptomai

Dermatitas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo tipo, tačiau dažniausiai pastebimi šie požymiai:

Oda parausta ir patinsta

Niežėjimas – dažnai labai stiprus

Odos pleiskanojimas ar sausėjimas

Pūslelės arba šlapiuojančios žaizdelės (ypač ūminėje stadijoje)

Odos sustorėjimas ar suskeldėjimas (ypač esant lėtinei eigai)

Diagnozė

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniu ištyrimu – gydytojas dermatologas įvertina simptomus, odos išvaizdą ir galimą sąsają su dirgikliais ar alergenais. Esant neaiškiems atvejams, gali būti atliekami papildomi tyrimai:

Alergijos testai (lopo mėginiai)

Kraujo tyrimai

Odos biopsija (retais atvejais)

Gydymas

Dermatito gydymas priklauso nuo jo tipo, sunkumo ir priežasčių, tačiau dažniausiai taikomos šios priemonės:

1. Odos priežiūra

– Reguliarus odos drėkinimas specialiais emolientais – Vengti karšto vandens ir agresyvių muilų – Naudoti švelnius, hipoalerginius produktus

2. Vaistai

– Kortikosteroidiniai kremai (vietiniam uždegimo mažinimui) – Antihistamininiai vaistai (niežėjimui mažinti) – Imunomoduliatoriai (pvz., takrolimuzas ar pimekrolimuzas) – Antibiotikai, jei prisijungia bakterinė infekcija

3. Gyvenimo būdo korekcijos

– Streso valdymas – Alergenų vengimas – Sveika mityba ir pakankamas skysčių vartojimas

Profilaktika

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti dermatito, ypač jei yra genetinis polinkis, šios priemonės gali padėti sumažinti paūmėjimų dažnį ir sunkumą:

Reguliarus odos drėkinimas

Tinkama higiena naudojant švelnias priemones

Drabužių iš natūralių medžiagų pasirinkimas

Vengti žinomų alergenų ar dirgiklių

Streso mažinimas ir pakankamas poilsis

Išvados

Dermatitas – tai plati odos ligų grupė, kuri gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, ypač jei ji pasireiškia lėtine forma ar dažnai pasikartoja. Nors daugeliu atvejų liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali būti nemaloni ir varginanti. Laiku pradėtas gydymas, atsakinga odos priežiūra ir provokuojančių veiksnių vengimas leidžia kontroliuoti simptomus ir sumažinti jų pasireiškimo dažnį.